- bedantė
- bedañtis, bedañtė bdv. Bedañtis výras, arklỹs.
.
.
bedantė švelniagalvė — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Einara edentula angl. toothless smooth head rus. беззубая эйнара ryšiai: platesnis terminas – švelniagalvės einaros … Žuvų pavadinimų žodynas
Einara edentula — bedantė švelniagalvė statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Einara edentula angl. toothless smooth head rus. беззубая эйнара ryšiai: platesnis terminas – švelniagalvės einaros … Žuvų pavadinimų žodynas
toothless smooth-head — bedantė švelniagalvė statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Einara edentula angl. toothless smooth head rus. беззубая эйнара ryšiai: platesnis terminas – švelniagalvės einaros … Žuvų pavadinimų žodynas
беззубая эйнара — bedantė švelniagalvė statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Einara edentula angl. toothless smooth head rus. беззубая эйнара ryšiai: platesnis terminas – švelniagalvės einaros … Žuvų pavadinimų žodynas
bedantis — bedañtis, bedañtė bdv. Bedañtis výras, arklỹs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
suvobaloti — suvõbaloti vksm. Sunkù kąsnį suvõbaloti sàvo bedantè bùrna … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
suvobuluoti — suvõbuluoti vksm. Sunkù jám kąsnį suvõbuluoti sàvo bedantè bùrna … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bedantis — bedañtis, ė adj. (2) 1. SD11, R408, K kuris dantų neturi: Aš toks bedañtis, tai plutos neįkandu Ig. Boboms mūsų bedañtėms jie (riešutai) taip jau nepritinka K.Donel. Mūsų Jonukas dar mažas, bedañtis Dkš. Vobuliuoja kap koks bedañtis Gs. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
burna — burnà sf. (3) K, bùrna (1) Vž, Plt 1. SD58, R tuštuma tarp lūpų ir gerklės: Bedantė burnà K. Bùrna kartais džiūna Krt. Mažas ką sustveria, tuoj į bùrną Dkš. Ans tur pilną bùrną vandens, užpurkš akis Grg. Nesrėbk karštą, išdegsi burnelę Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
pakelti — pakelti, pàkelia, pakėlė tr. I. pajėgti ką paimti aukštyn, išlaikyti, iškęsti; iškelti aukštyn, padėti ką aukščiau, arčiau, į šalį; pašalinti. 1. pajėgti ką sunkaus paimti aukštyn: Imkiatav vienu įtempimu, vienu įstingu, ir pakelsitav akmenį J.… … Dictionary of the Lithuanian Language